paskėmai

paskė̃mai sm. pl. (2) žymė, pėdsakai, likučiai: Teužliko nežymūs paskėmai (likučiai) K.Būg. Kur aš gyvenau, nėra ir paskėmų Slk. Tai sulesė varnos dvėselieną, kad net ir paskė̃mų neliko Vdš. Kad čia tavo ir paskė̃mų nebūtų! Dsn. Nė paskė̃mų nebeliko Dsn. Jau kai mes nuejom, tai kluono ir paskė̃mų neradom (visas sudegė) Dglš. Daboju – lovos i paskėmų nėra Plš.